19 Geg Saulės šviesa ir fotosesijos – kada geriausia fotografuotis gamtoje?

Tikriausiai maža paslaptis, kad šviesos ir spalvų atžvilgiu fotosesijoms tinkamiausias laikas yra auksinė valanda – valanda prieš saulėlydį. Arba ryto aušros metas, kuris, vasarą būna labai anksti, todėl ir renkamės saulėlydžio variantą. Kuo ši šviesa tokia ypatinga?

Pagrindinė priežastis – gražūs rusvi odos atspalviai. Vakarėjanti saulė meta gelsvą, auksinį atspalvį tiek ant gamtos, tiek ant žmonių odos. Todėl tokiu metu net mažai įdegusi oda atrodo rudesnė ir tamsesnė, nei yra iš tikrųjų.

Kita ne mažiau svarbi priežastis yra tinkama saulės pozicija horizonte – dėl žemai esančios saulės pavyksta pagauti jos spindulius ar gražų foninį apšvietimą, kontūrinę šviesą, atsiranda saulės blyksniai nuotraukose, kas priduoda labai daug žavesio, romantikos ir lengvumo.

Ir be abejo, negaliu nepaminėti saulėlydžio metu atsirandančių sodrių spalvų ir vientisesnio, ne tokio kontrastingo apšvietimo gamtoje.

Gegužę ir rugpjūtį gamta gražiausiomis spalvomis ir šilta saulės šviesa pradeda dalintis po 20 val., birželį-liepą – po 20:30 ar net 21 val., rugsėjį – po 18-19 val.

Klaidinga būtų manyti, kad fotografuojantis vidurdienį ar 15 val. pievoje gausime tokias pačias nuotraukas, kokios jos gavosi fotografuojant saulėlydžio metu.

Dieninė saulė yra aukštai ir meta stiprius, aštrius šešėlius, jos praktiškai nepavyksta pozicionuoti taip, kad pavyktų ją uždengti žmonėmis. Dėl stiprios kontrastingos šviesos atsiranda šešėliai po akimis, nosimis, gamtoje praktiškai nebeįmanoma gauti mažai kontrastingo vaizdo su per daug šešėliuose nepaskendusiomis detalėmis. Ši problema

labiausiai jaučiama mėginant fotografuotis prie jūros dienos metu – arba fotografuojama, kad matytųsi jūra, dangus ir ryškus jų mėlynumas, bet tuomet ant veidų krenta stiprūs ir ryškūs šešėliai, arba fotografuojama prieš saulę, taip turint tolygesnį veidų apšvietimą, bet „išdegusį” foną. Gražus tolygus veidų apšvietimas, sodrios aplinkos spalvos ir ryškiai matoma jūra bei dangus fotografuojantis prie jūros dienos metu esant ryškiai saulei be papildomo apšvietimo yra praktiškai neįmanomas.
Kita vidurdienio saulės problema yra tai, kad tokiu metu ji labai stipriai atmuša aplinkos spalvas. Todėl jei fotografuositės parke ar sode dienos metu, pastebėsite, kad odos atspalviai yra žalsvi dėl šviesos, kuri atspindima nuo žolės ir medžių. Fotografuojantis prie raudonų pastatų ar sienų – oda bus rausva ir pan. Stipri dienos šviesa dažnai nulemia ir tai, kad oda fotografuojant tokioje šviesoje dažnai atrodo šviesesnė ir baltesnė, turi mažai rusvo atspalvio. Dėl iš visur krentančios skirtingos šviesos veidai gali atrodyti „murzini”.

Kaip bebūtų, vestuves Lietuvoje dažniausiai tenka fotografuoti gerokai prieš saulėlydžio valandas. Tad ką daryti, kad rezultatas tenkintų, šešėliai nepradangintų akių, o odos spalva nebūtų keista? Jei fotografuositės gamtoje, ieškokite šešėlių, pavėsių, kur šviesa krenta tolygiau, o saulės spinduliai neatmuša žalių atspalvių. Jei yra žvyro, asfalto, trinkelių ar mediniai takeliai, stenkitės fotografuoti ant jų, nes nuo jų atsispindės neutralios spalvos šviesa, nepagausite nepageidaujamų atspalvių. Naudokite reflektorių, sklaidytuvą arba papildomą apšvietimą. Venkite fotosesijų atvirose pievose, kur nepavyks prisidengti aukštai horizonte esančios saulės.