03 Spa Bažnyčia ne fotostudija, bet nuotraukų iš jos reikia. Į ką atkreipti dėmesį renkantis bažnyčią?
Pirmiausia sudėkime taškus dėl santuokos bažnyčioje – joje tuoktis reikia ne dėl nuotraukų grožio, populiaraus kunigo, ilgesnės ceremonijos, o dėl santuokos sakramento. Į bažnyčią turite ateiti vedini tikėjimo ir noro gauti palaiminimą savo sąjungai. Kitu atveju reikėtų rinktis humanistines, išvažiuojamasias ar įprastas civilinės metrikacijos vedamas ceremonijas. Jei visgi tvirtai nusprendėte, kad norite tuoktis bažnyčioje, į ką atkreipti dėmesį ją renkantis?
Pirmiausia ir svarbiausia – rinkitės ne bažnyčią, o kunigą. Gražiausioje bažnyčioje atmestinai, paskubomis ir šaltai pravesta ceremonija niekada neatstos tos emocijos, kurią gali suteikti tamsioje, mažoje ir kuklioje bažnytėlėje santuoką laiminantis kunigas. Apsilankykite sekmadienio mišiose, paklausykite vedamų pamokslų, o po mišių prieikite pasisveikinti ir pabendrauti. Labai svarbu sukurti jaukų, artimą ryšį su kunigu, nes iki vestuvių bendrauti su juo dar reikės ne kartą.
Jau pirmojo pokalbio su kunigu metu pasiteiraukite apie fotografavimą bažnyčioje – kiek leidžiama fotografams ir operatoriams prieiti, ar nėra draudžiama tam tikrai momentais fotografuoti, ar nėra ribojamas galimų padaryti kadrų skaičius, ar yra kiti specifiniai nurodymai ar draudimai fotografams ar operatoriams. Labai gaila, kad apie tokius draudimus jaunieji sužino jau tik prieš pat ceremoniją, kai nebėra galimybės nieko pakeisti. Taip, bažnyčia nėra ir neturi tapti fotostudija, bet emocijų įamžinimas ceremonijos metu yra labai labai svarbus. Jei fotosesijos dalį galima pakartoti, tai džiaugsmo, ašarų ir pirmojo bučinio bažnyčioje jau tikrai nepakartosite. Ir labai gaila, kad vis daugėja kunigų, kurie į fotografus žiūri labai nepalankiai ir apriboja jų galimybes įamžinti pačias svarbiausias akimirkas. Nesupraskite klaidingai – tikrai nerekia leisti lipti ant altoriaus, negerbti ceremonijos ir pačios šventos vietos. Bet kai užtveriami visi praėjimai, kad nebegalima net iš šono matyti jaunųjų veidų, tai jau ne trukdymas fotografams – taip iš jaunųjų atimama galimybė turėti gražiausius ir tikriausius momentus iš pačios svarbiausios jų gyvenime ceremonijos. Juk nuotraukų reikia ne mums fotografams, o poroms, kurios tuokiasi ir nori turėti prisiminimus.
Kalbantis su kunigu nepamirškite pasiklausti apie vedamos ceremonijos trukmę ir eigą. Bažnyčioje ceremonijos trukmė neturėtų prilygti civilinės metrikacijos skyriuje vedamos ceremonijos trukmei, o bet tačiau, kartais būna ir taip.
Kiti svarbūs dalykai, apie kuriuos reikia pasiteirauti dar prieš galutinai apsisprendžiant dėl bažnyčios: Ar ceremonijos metu gali groti ar dainuoti jaunųjų pasirinkti, o ne pastovūs bažnyčios atlikėjai? Ar leidžiama mesti žiedlapius išeinant iš bažnyčios? Ar šalia bažnyčios galima statyti šampano staliuką? Ar galima leisti muziką šalia bažnyčios? Kas kiek laiko paskiriami laikai ceremonijoms? (Niekas nenori konvejerio su kas pusvalandį sustatytomis ceremonijomis). Ar prie altoriaus jaunieji turi/gali ateiti kartu/atskirai, ar jaunają gali atvesti tėtis ar kitas artimas žmogus? Ar galima naudoti savo dekorą ir gėles bažnyčioje?
Apie savo svarstymus dėl konkretaus kunigo ir bažnyčios pasisakykite savo planuotojoms, fotografams, vedėjams – jie iš savo patirties gali labai daug patarti ir iš anksto perspėti dėl tam tikrų niuansų konkrečiose bažnyčiose. Tad kalbėkite, kalbėkite ir kalbėkite. Ir nepamirškite – gražiausioje bažnyčioje nebus gražių nuotraukų, jei kunigas neleis fotografams fotografuoti, tad niekada nesirinkite bažnyčios vien dėl jos grožio ir stilistikos.